Šis rytas saulėtas. Toks, kokiu itin tinka kalbinti energingus, pozityvia energija trykštančius pašnekovus. Tokie pokalbiai įkvepia. Skatina. Motyvuoja. Užveda.

Plepame su rinkodaros specialiste, žurnaliste, mama ir tiesiog puikia moterimi, Rimante Kulvinskyte apie laiką sau, veido priežiūrą gyvenimo būdą ir kitus smagius, moteriškus dalykėlius :)

Ar Jums artimas natūralistinis gyvenimo būdas?

Nesu linkusi gyventi “taip ir nekitaip“ :) man patinka iš gyvenimo gerti viską, o iš madų, filosofijų, naujovių, susirinkti tai, kas artimiausia. Man patinka gamtoje, patinka būti basai, patinka veidą prausti tik ledukais, o galvai leisti pailsėti nuo šampūnų ir juos pakeisti soda ar druska… bet ar visada galėčiau taip? Turbūt ne. Man laaaaaabai patinka kvepianti kosmetika.

Ar veido priežiūrai skiriate daug dėmesio?

Kaip kada. Čia kaip ir su dietom. Kaskart sau prisiekiu, kad štai, nuo ryt jau darysiu viską, kad tos pirmosios raukšlelės grįžtų ten, iš kur atėjo: darysiu veido mankštą, kasdien lepinsiu kaukėmis, pilingais, nepamiršiu SPF… o tada atsikeliu su nuo tušo juodom pandos akim, nes, pasirodo, nulūžau šalia vaiko…

Tad atsakymas būtų: skiriu mažiau nei norėčiau.

 

Šiuo gyvenimo periodu Rimantė ne tik augina mažylę, bet ir rašo, kuria, konsultuoja

Paklausus, kas įkvepia pašnekovę, Rimantė atsako, kad labiausiai ją įkvepia nauji žmonės, menas, ypatingai tapyba, kinas, gatvės mada, buvimas gamtoje. Maisto gaminimas. Interviu su įdomiais žmonėmis.

Kaip atrodo tos valandėlės, tas laikas, kurį skiriate sau ir tik sau?

Jomis dažniausiai miegu :) man patinka sapnuoti. Savo sapnus rašausi ir dažnai galvoju, kad nežinau, kur mano tikrasis gyvenimas – užmerkus ar atmerkus akis :) kartais mirkstu vonioje, kartais išeinu į miestą ir ilgai ilgai geriu kavą.

Pagal ką atrenkate produktus, drabužėlius savo atžalai?

Kaip ir kiekviena moteris – pagal draugių rekomendacijas :))) prieš pirkdama ką nors rimtesnio, pasiskaitau atsiliepimus užsienyje, mat lietuvės labiau linkusios sau po nosimi pabambėti, o viešai nei girti, nei skųsti nemėgsta. Ypatingai didelių reikalavimų neturiu, labai daug rūbelių liko išaugtų iš draugių, brolio ir sesers vaikų, o kosmetiką stengiuosi pirkti kuo “žalesnę“.

Paprašau Rimantės pasidalinti grožio patarimų mūsų skaitytojams. “Ryte plaukite veidą ledukais. Agurkų sulčių, žaliosios, ramunėlių arbatos…  žodžiu, kiekvienam – pagal savą skonį. O gražėsite visi vienodai“. – dalinasi mintimis pašnekovė.

Ačiū Rimantei už gerą emociją! Tikiuosi jums skaityti taip pat linksma, kaip man buvo linksma bendrauti.

Dovilė

 Šįvakar norime Jums pristatyti inovatyvią, žaismingą idėją vaikų laisvalaikiui ir pašnekinti “igaga“ kartono baldų bei žaislų vaikams, projekto įkūrėją – Mildą Mizarienę.

Nuotr. Gediminas Žilinskas

Milda pasakoja, kad pirmiausiai, kartono žaislai buvo pradėti kurti savo vaikams. Anot Mildos, “igaga“ tai šeimyninis sesių projektas.

“Pati idėja gimė daugiau nei prieš metus, kai mano tuomet dvejų metų sūnus jau visai “supaišė” ir “sužaidė” savo turėtą kartoninį namelį – tokį mylimą mūsų abiejų. Kai namelyje pragyventa buvo beveik pusantrų metų, o jo sienas puošė kokie penki dažų sluoksniai, šeimos narių portretai, visas gyvūnijos pasaulis ir keturi metų laikai, tapo akivaizdu, kad jau laikas naujai kūrybos erdvei. Tuomet prasidėjo kūryba su pakavimo dėžėmis – gaminome gaisrines, greitąsias, stalus ir kėdes… Kol vieną dieną su sese nutarėme: “Jei jau taip pamilome kartoną, gal pabandykime pačios sukurti kartono baldelius savo ir draugų vaikams? Gražius, papuošiančius vaikų kambarius ir atliekančius tam tikras funkcijas“. Ir tada idėja iškeliavo į… Italiją, kur jai pavidalą ir dizainą suteikė jaunos architektės Ieva Ramonaitė ir Justė Surplytė. Taip mūsų namus pasiekė “Gerų idėjų lentynėlė“, “Arkliukas, kuris norėjo spalvų“, “Įkvėpimo kampelis“ ir, žinoma, “Nuotykių namutis“, – pasakoja pašnekovė. 
Nuotr. Raimonda Vyšnia

Kartono žaislus išties pamilo vaikai. Milda pasakoja, jog kartono namučiuose vaikai praleidžia labai daug laiko, kūryba čia liejasi laisvai. “Draugų vaikams irgi patiko, tad nutarėme prisistatyti plačiau ir dabar mažais šuoliukais šuoliuojame į mažųjų kūrėjų namus. Visi šie žaislai mums labai brangūs, sukurti nuo nulio, ir gimę pirmiausiai iš meilės savo vaikams.“ – apie savo pirmuosius žingsnelius dalijasi Milda.

Klausiame Mildos, kuo ypatingi “igaga“ baldai/žaislai?
“Tai nuo-iki lietuviški, kokybiški, išskirtinio dizaino baldeliai ir žaislai, balti, paruošti netikėčiausioms improvizacijoms. Igaga žaislai pagaminti iš nekenksmingo aplinkai gofruoto kartono ir yra skirti išpiešti, klijuoti, karpyti ir visaip kitaip kurti bei improvizuoti. Vietos vaikų bei jų tėvų kūrybai čia tikrai daug. Be to, kartono baldeliai labai lengvi, tad vaikai bet kada gali patys juos perkelti, perstatyti į norimą vietą.“

Nuotr. Raimonda Vyšnia

Milda teigia, kad tėvai dažnai susiduria su problema, kuomet vaikai nori piešti kur panorėję – sienų, baldų, grindų. “Tuomet nubrėžti ribą tarp laisvės kūrybai ir draudimų “nesugadinti, neišteplioti“ gali būti nelengva. Balti kartono baldeliai galėtų būti viena išeičių, kai paišyti norisi visur.  Taip vaikams suteikiama erdvė, kur paišyti, teplioti, klijuoti, karpyti ir viską išgalvoti visada galima, kur nėra jokių draudimų: nelaužyk, neištepk, nesugadink“, – pasakoja pašnekovė.
Nuotr. Raimonda Vyšnia

Milda priduria, kad kitas, ne mažiau svarbus, tokių žaislų privalumas yra žaidimo kartu su tėvais nauda vaikams ir jų lavinimui.
“Esu šventai įsitikinusi, kad jokie žaislai nesuteiks tiek džiaugsmo ir naudos, kaip žaidimas ir kūryba kartu su tėvais. Čia vėlgi puikiai pasitarnauja kartoniniai baldai, kuriuos reikia kartu konstruoti, o po to kartu dalyvauti kūrybiniame procese: galbūt iš namelio pagaminti gaisrinės stotį ar iš lentynos lėlių namą ar mašinų dirbtuves. Patikėkite, tėvams net įdomu – pamatytumėte, su kokiu įkvėpimu gaminau lėlių namą ir gaisrinės stotį iš kartoninės lentynos“ – mintimis dalijasi Milda.

Moteris mano, kad kūryba ir bendravimas kūrybos metu yra neatsiejamas dalykas tarpusavio ryšio kūrimui. Tai lavina vaiko skonį ir skatina pasitikėjimą savimi.

Nuotr. Raimonda Vyšnia

Įkūrėja prabrėžia, kad ne mažiau svarbu tai, jog igaga baldeliai yra draugiški aplinkai.
“Kai vaikai juos išaugs, ar jausis išnaudoję savo kūrybinį potencialą, juos galima perdirbti ir, užėjus naujam įkvėpimui, pakeisti kitais, neužverčiant sandėliuko nereikalingais baldeliais, nameliais ar supamais arkliukais. Taip ugdomas ir vaikų požiūris į aplinką, jos tausojimą“ – pasakoja Milda.
Nuotr. Raimonda Vyšnia

Kokia Igaga prekės vardo istorija?
“Esu patriotė, tad pirmas reikalavimas kuriant igaga baldelius buvo “kažkas lietuviško”. Labai norėjome, kad baldukai būtų ne tik praktiški, bet ir gražūs, artimi savo kilmei. Taip bedėliojant rūtas ir paukštukus, ėmė ir “nutūpė” ant baldelių arkliukai-stumtraukiai, atkeliavę iš senovės baltų laikų. Iš karto juos įsimylėjome – taip arkliukai tapo ir mūsų logotipu ir inspiravo pavadinimą: igaga skambėjo ne tik “arkliukiškai”, bet ir vaikiškai, visiems suprantamai“ – pavadinimo istoriją pasakoja Milda.
Nuotr. Raimonda Vyšnia

Pačią pradžią atsimindama, Milda pasakoja, kad pradžioje žaislus kūrė įsivaizduodamos 3-4 metų vaikus. “Tačiau praktika rodo, kad auditorija kur kas platesnė ir labai priklauso nuo žaislų panaudojimo galimybių. Pavyzdžiui, ant arkliuko mieliausiai supasi patys mažiausi, metų-pusantrų mažyliai, namuke slapstosi ir visai kūdikiai, ir net šešiamečiai (o telpa tai visa šeima). Piešia, klijuoja irgi labai skirtingai – mažyliai linsminasi “tapydami” rankytėmis ar teptukais, o vyresnieji jau išradingai kuria savo pasaulį. Girdėjau, kad ir paaugliai prigalvoja įdomių namuko panaudojimo galimybių. Mamytėms irgi ne mažiau įdomu užsiimti kūryba“ – teigia įkūrėja.

Nuotr. Raimonda Vyšnia

Džiaugiamės nauja, puikia idėja! Dar su didesniu džiaugsmu pranešame, kad “igaga“ baldelius jau galite įsigyti ir pas mus, BioEco namuose! Argi, ne puiku? :)

Dėkojame Mildai už šiltą pokalbį ir linkime visokeriopos sėkmės idėjos vystyme!
“Igaga“ internetinis puslapis: http://www.igaga.lt/
FB puslapis: igaga
Sukurkime šventę mažiesiems. O, kūryba juk suartina! :)

Justė

 

Šįvakar kalbiname ir kūrybos paslaptimis dalinamės su žaviąja “oŽKa“ drabužių prekinio ženklo įkūrėja Kristina.

Kaip kilo idėja imtis dizainerės veiklos? Kas paskatino pradėti savo verslą?

Pirmiausia, tai savęs nevadinu ir negaliu vadinti nei dizainere, nei stiliste ar mados žinove, nes niekada nestudijavau dizano. Ir adatos su siūlu nelabai imu į rankas:). Svarstau, kad šios savo veiklos net ir verslu kol kas negalėčiau vadinti, tai labiau hobis, miela širdžiai veikla. Mintis pradėti kurti rūbus vaikams atėjo labai spontaniškai, kai praaugus vaikams, atsirado daugiau laisvo laiko. Laiko sau. Tada atsirado saviraiškos poreikis.

Daugybę metų dirbu loginio ir tikslaus mąstymo reikalaujantį darbą ir su kūryba nieko bendro iki oŽ Kos neturėjau. Nors, kiek prisimenu, visada buvau šiek tiek „plauktelėjus“, minčių ir idėjų nuolat buvo pilna galva, sulaukdavau draugų prašymų padėti organzuoti šventes, kurti namų interjerą, tačiau kam to nebūna. Niekada į tai nekreipiau dėmesio, o ir laikas nebuvo tam tinkamas: vaikai per maži, ruošos per daug. Bet atėjo diena, kai, atsirado laiko, kurį galėčiau skirti savo pačios saviraiškai, poilsiui, hobiui. Kartu su drauge pradėjome svartyti, kad ji moka siūti, o aš turiu idėjų, paprašiau, kad ji pasiūtų kelis rūbelius man ir vaikams, atsižvelgiant į mano idėjas. Jiems tiko, man patiko, nuo to ir „užsikabinau“. Iš pradžių tik sau, o vėliau kilo mintis pabandyti pasiūlyti ir kitiems.

Kurti rūbelius vaikams ir moterims tapo man lyg savotiška meditacija po sunkios darbo dienos. Kai krapštaisi prie kokios naujai sugalvotos detalės ir taip gera, gera.. Neturėjau jokių didelių užmojų ar iliuzijų. Galima būtų sakyti, kad kurti rūbus pradėjau netgi iš savanaudiškų paskatų: noro gražiai ir patogiai rengtis pačiai bei rengti savo vaikus.

Kokia “oŽKa“ prekės ženklo istorija?

Pradėjus kurti, o kartu ir pardavinėti rūbelius, natūraliai iškilo prisistatymo poreikis. Norėjosi, kad pavadinimas turėtų prasmę, nebūtų paprasčiausias raidžių kratinys, kad tai būtų lietuviškas žodis, lengvai įsimenamas, susijęs su vaikyste ar vaikais ir tuo pačiu, kad būtų įkomponuotos kūrėjų vardo raidės. Taip gimė oŽ Ka. Lietuviškas, lengvai įsimenamas, susijęs su vaikiškomis pasakomis ir malonia šiluma širdyje.


Dauguma Jūsų kuriamų rūbų yra skirti vaikučiams. Ar didėja poreikis įsigyti būtent dizainerio kurtų rūbų vaikams?

Pradėjome kurti nuo vaikiškų rūbelių, šiemet atsirado ir linija moterims, taip pat planuojame pabandyti įtikti ir paaugliams. Kadangi mūsų šeima augina 5 ir 11 metų berniukus, tad ir kilo mintis kurti ne tik patiems mažiausiems, bet ir 9-13 metų vaikams. Žinoma, jiems įtikti, matyt, bus sunkiausia, bet nebandysi – nežinosi.

Per keletą paskutinių metų Lietuvoje kurtų rūbų vaikams butikėliai pasklido lyg vaikiškas virusas. Bet kaip nesvietiškai malonus ir tik teigiamas emocijas skleidžaitis virusas. Nepaprastai džiaugiuosi kiekvienu naujai atsidariusiu butikėliu, prekiaujančiu Lietuvoje kurtais rūbais, kiekvienu nauju kūrėju, nes pastebėjau, kad tai nėra vien pardavėjai ir šaltos prekybos salės, čia dirbantys ar ateinantys žmonės skleidžia begalinį nuoširdumą, šilumą vieni kitiems. Tad kuo daugiau bus naujų butikėlių, tuo nuoširdesni ir gražesni būsime visi. O ko daugiau reikia? Nebent saulės.

Ką labiausiai akcentuojate savo kuriamuose rūbeliuose?

Kurdama rūbus, atsižvelgiu į keletą niuansų: estetinį vaizdą, patogumą, audinio sudėtį ir priežiūros praktiškumą, svarbiausia, kad būtų kišenės. Visus rūbus pirmiausia išbandau, dėviu, skalbiu, „trinu“ aš pati, mūsų ir draugų vaikai. Dėvėti savo sukurtus rūbus labai patogu, į parduotuvę nebereikia eiti:). Nebent batų ar rankinės. Jau niekam iš draugų ar jų vaikų nebėra naujiena, kad atvažiavus į svečius, teks išsimatuoti naujai sukurtus rūbelius. Kol kas visi kantrūs. Testavimo laikotarpiu „išlindę“ nepatogumai yra tobulinami, netinkamas audinys keičiamas tinkamesniu, nereikalingos detalės nuimamos. Visas galutines detales ir smulkmenas į vietas sudėlioja mano vaikai. Jie išbando dėvėdami ir pasako, kad čia nepatogu, o čia trūksta kišenės puponautui, spalva galėtų būti ryškesnė ar rankovės trumpesnės. Tad didžiulis čia ir jų nuopelnas. O aš pati rūbo neįsivaizduoju be kišenių ir jei tik leidžia audinio struktūra, jos visada paliekamos. Be jų neįsivaizduoju nei vienos suknelės! Kaip be suknelių neįsivaizduoju nei vienos moters spintos.

Vis dažniau pastebime, kad mamytės nori vienodai rengtis su savo atžalomis. Ar pastebėjote šią tendenciją? Sulaukiate tokių užsakymų?

Tikrai taip. Sulaukiame tokių užsakymų, ypač šeimos švenčių proga: pirmojo gimtadienio, krikštynų. Tačiau vyrai, tėčiai taip pat neturėtų skųstis. Gauname užsakymų, kai moterys nori papuošti vienodais švarkais ar marškinėliais sūnų ir vyrą. Aš nekuriu mados, o tik dėvimą rūbą. Po truputį atrandame vieni kitus: aš – klientus, jie – mane.

Jūsų kuriamuose drabužėliuose matome dominuojančias briedžių bei ūsų detales. Ar pastarieji turi kokią nors ypatingą reikšmę?

Savo kuriamus vaikškos linijos rūbelius puošiame aplikacijomis. Stengiamės neapkrauti, o tik „pagyvinti“. Taip atsirado ūsų aplikacija, kuri šį pavasarį persikėlė jau ant moteriškų marškinėlių ar pagrindiniai Kalėdų Senelio pagalbininkai elniukai Rudolfai, kurie ant marškinėlių ir suknelių apsigyvenę buvo prieš Kalėdas (oi, kiek jie vaikų norų prisiklausė). Šį pavasarį vaikus džiuginame šuniuko aplikacija, nors mamos mieliau išrenka vaikams marškinėlius ar liemenes su angelo sparnelių aplikacija.

Vis dėl to esate ir mama. Kaip suspėjate suktis verslo rate, kurti drabužius bei skirti dėmesio šeimai?

Vienai suspėti būtų sunku. Žinoma, būna, kad pavargstu, kad serga vaikai ar darbe problema. Juk tai ir yra tikras gyvenimas su džiaugsmais ir ašaromis, nuovargiu ir linksmybėmis. Jau įpratau dirbti keliais frontais. Džiaugiuosi, kad mielai jungiasi į pagalbą tiek vaikai, vyras, tiek visi draugai. Su vyro pagalba ir vaikų supratimu, šiuo metu galiu koncentruotis į kūrybą, audinių parinkimą ir maloniausią veiklos sritį – bendravimą su klientais, visas kitas darbas tenka mano vyrui ir visai meistrių komandai. Lapkričio mėnesį duris atvėrė mūsų studija-ateljė. Čia kartu su meistrėmis kuriame pradinius modelius, čia kartu veikia ir mažytė parduotuvėlė, čia susitinku su klientais, čia kviečiu išgerti puodelį kavos, net jei ir neplanuojate nieko pirkti.

Kas yra Jūsų kūrybos įkvėpimo šaltinis?

Aš kuriu visiems, mylintiems gyvenimą. Tad nenuostabu, kad oŽ Kos šūkiu tapo, jog kuriame visiems, kuriems kiekviena diena yra lyg naujas nuotykis. Viena maloniausių šios veiklos pusė ir didžiausias įkvėpimas, bendravimas, tas grįžtamasis ryšis, tas džiaugsmas, kai tu gali prisidėti prie šeimos šventės, tas gautas klientės laiškas su įvertinumu: Aš jus myliu ! Tas malonus saldumas viduje, kai gatvėje sutinku žmones, dėvinčius mano kurtus drabužius, o tada ateina pasimetimas ir nebesupranti – sveikintis, šypsotis ar ramiai praeiti:). O kūrybinis įkvėpimas? Jo apstu visur: stebint vaikus, gamtą, miesto žmones, pačiose netikėčiausiose gyvenimo vietose ir situacijose. Todėl mano rankinėje nuo šiol ir apsigyvenęs eskizų blonknotas. O jei kiltų mintis!

Ačiū Kristinai už pokalbį ir geras emocijas!
Šilta ir besišypsanti Kristina yra visuomet pasiruošusi padėti kiekvienam savo klientui išsirinkti patį pačiausią drabužėlį! Užsukite ir pasiimkite spindulėlį saulės! :)

OŽKa drabužėlius rasite jų Facebook puslapyje arba internetinėje svetainėje: http://www.madebyozka.com/
O krautuvėlė įsikūrusi Birutės g. 22/ Lelijų g. 20, Klaipėda.

 

 

 

 

BioEco namuose vieną trečiadienį skaisčiai švietė saulė ne tik dėl puikaus oro, bet ir todėl, kad svečiuose turėjome nepaitaisomą optimistę, žaviąją Eglę Jackaitę. Prie arbatos puodelio diskutavome apie grožį, ne tik išorinį, bet ir svarstėme, kaip prižiūrėti, kad žydėtų ir vidiniai žmogaus sodai.

Nuotr. Ilja Sivakov,  suknelė – LiZa Svajos, makiažas – Žuravliova Olesia.

Klaipėdos dramos teatro aktorė, renginių vedėja, du sūnus auginanti moteris bei neseniai tapusi dėstytoja, pasakoja, labai mylinti savo naująją profesiją. “Atsargiai su norais, jie pildosi“, –  sako Eglė, dėstanti scenos kalbą ir vaidybą. Eglė tvirtina, kad gavusi pasiūlymą dėstyti nė trupučio nesudvejojo, mat dėstytojauti norėjusi jau seniai. “Tai nauja patirtis. Į darbą einu su didžiausiu džiaugsmu, o ir studentai noriai lanko mano paskaitas.“ – pasakoja Eglė.

Veikli moteris nesibaimina naujų darbų bei iššūkių. Pasiteiravus, ar įmamona viską suderinti, Eglė drąsiai teigė – taip. “Kuo daugiau turi darbų, tuo daugiau padarai“, – mintimis dalinasi pašnekovė.

Su žaviąja Egle diskutavome ir apie ekologiją bei sveiką gyvenimo būdą. “Kiekvieną rytą išgeriu po kelias stiklines šilto vandens su himalajų druska. Nevartoju alkoholio, nevalgau mėsos“, – pasakoja Eglė. Pašnekovė taip pat daug dėmesio kreipia į tai, ką tepa ant odos, domisi ekologiškais kosmetikos produktais. Kasdien Eglė stengiasi naudoti kuo mažiau dekoratyvinės kosmetikos. “Esu už natūralumą. Mėgstu pailsinti odą, kadangi teatre dažnai tenka darytis ekstravagantiškus bei odą apsunkinančius makiažus“, – pasakoja Eglė.

Nuotr. Eglė Pinikienė Photography. Makiažas – Greta Čepaitė

Kalbėjome ir apie vidinį sielos grožį. Eglė pasakojo begalo mėgstanti smilkalus, žvakes ir kvapus. “Nemėgstu standartinių, lengvai atpažįstamų kvapų. Patinka subtilūs kvapai’, – prisipažįsta pašnekovė. Eglė pati save apibūdina, kaip nepaprastai pozityvią asmenybę. “Nėra jokių taisyklių, kaip reikia teisingai gyventi. Tikiu, ir savo studentus to paties mokau – svarbiausia išmokti valdyti savo emocijas, kad išlikti harmoningu žmogumi. Visuomet jiems sakau – kad ir kas vyktų išoriniame pasaulyje, būkite stiprus viduje, įkvėpkite – iškvėpkite, pažiūrėkite į situaciją kitomis akimis“, – savo mintimis dalinasi Eglė. Meditacija, joga, kaitavimas yra tie užsiėmimai, kurie padeda Eglei atsirasti vidinę ramybę. “Pas mus tiek mažai saulės, todėl drąsinu kiekvieną – skleisti saulę ir šviesą“, – šypsosi Eglė. 

Didelis ačiū Eglei Jackaitei už šiltą popietę ir dar šiltesnius pašnekesius! Saulės tądien mūsų BioEco namuose tikrai netrūko!

Iki pasimatymo, draugai!
Justė

Sunku patikėti, bet yra žemėje angelų, kurie pasiryžę atiduoti viską, dėl kito žmogaus šviesesnių akių ir šypsenos užuomazgų veide. Ir taip, mums teko garbė vieną tokį angeliuką pažinti. Šiandien kalbamės su penkiolikmete Ieva.

Ieva, iš kur kilo toks didelis noras padėti kitiems?
Mano draugų ratą sudaro įvairaus amžiaus žmonės – nuo mažiukų pipiriukų iki žmonių siekiančių aštuntą dešimtmetį. Kiek galiu padedu onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams ir jų šeimoms, globoju vaikučius globos namuose, savanoriauju “Avevitus“ neįgaliųjų dienos centre. Kai man buvo labai blogai ir artimieji negalėjo būti šalia, man padėjo visai svetimi, jauni žmonės. Manau dabar mano eilė padėti kitiems. Kol galiu. Gi niekas nežinome kas mūsų laukia rytoj…

Matai daug skausmo ir nevilties. Kaip pavyksta pačiai susitvarkyti su savo jausmais?
Taip, matau skausmo, nevilties, bet matau ir laimės, ryžto bei tikėjimo pilnas akeles. O kas gali būti nuostabiau nei tai ? Man gera matyti šypsenas ir žinoti, kad bent akimirkai jos atsirado mano dėka. Būna kad pavargstu. Kad nieko nebesinori. Turėjau labai daug jaunų draugų netekčių pastaruoju metu, tačiau kitaip nebus. Negaliu pasiduoti, pasitraukti. Yra pilna vaikų kurie laukia manęs, kuriems reikia pagalbos, palaikymo.

Ar galėtum pasidalinti savo gražiausiu atsiminimu?
Na, jų turbūt yra labai daug, tačiau vienas iš įsimintiniausiu yra iš vasaros. Pamenu gulėjau Kauno klinikose ir vis lankiau savo mažąją sesutę ( tai nėra mano sesuo, Augustė ir aš net negiminės, tačiau mažoji draugė taip vadina mane. Mes regis gimėme iš naujo, kartu gydėmės po operacijų, kartu mokėmės vaikščioti, aš – bendrauti, ji – išnaujo tarti žodelius). Pas Augustę skyriuje praleisdavau valandų valandas.
Sužinojau, kad ten gydosi mano metų vaikinas ir kad jis labai liūdnas, nes dėl nykstančių ląstelių smegenyse nuo chemoterapijos nebegali vaikščioti, su juo niekas nebendrauja, ištisai jis būna ligoninėse. Keliskart užėjau pas jį. Po kelių apsilankymų vaikinas manęs paprašė ,kad išvesčiau jį į lauką, ko nebuvo daręs gal mėnesį. Jo mama buvo tokia laiminga! Ir jis manęs visada laukdavo. Dar dabar susiskambiname, pasikalbame. Su juo visada kalbėdavau tik apie gražius dalykus ir jis vėl turi Viltį. Jis tiki, kad pasveiks ir jaučiu kad prie to tikėjimo dalele prisidėjau ir aš.
Taip gera tai žinoti!

Ar žmonės noriai prisideda prie tavo vykdomų akcijų, ar visgi trūksta mūsų visuomenei noro padėti kitiems?
Žmonės tikrai nėra abejingi vaikams. Ypač neįgaliems ir sergantiems nepagydomomis arba sunkiomis ligomis. Sekmadieniais renku aukas labdaros ir paramos fondui “Rugutė“. Fondas goboja vėžiu sergančius vaikus ir jų šeimas. Aukas renku bažnyčiose, vis kituose miestuose. Buvau Telšiuose, Kretingoje, Pakutuvėnuose, Vilniuje..
Vilniuje kartą surinkau daugiau nei 1000 litų. Žmonės noriai aukojo. Ir aplamai sutinku vis daugiau žmonių kurie nori padėti, siūlo vienokią ar kitokią savo pagalbą. Taip ir turėtų būti. Gi mes žmonės tam ir sutverti, kad padėtume vieni kitiems.

Ko išmokai per savo savanoriavimo patirtį?
Per savo savanoriavimo patirtį “Avevitus“ centre supratau, kad nereikia bijoti būti “kitokiu“. “Kitokie“ paprastai ir būna laimingi. Ten vaikai turintys įvairias negalias ypatingi. Jie geresni, jaustresni, nuoširdesni. Jie nuostabūs. Didieji Mokytojai…

Ieva – realus gerumo ir nuoširdumo pavyzdys. Šiuo metu ji savanoriauja “Avevitus“ centre, kuriame ugdomi specialiųjų poreikių vaikai, kurie dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų sunkiai integruojasi į visuomenę. “Vaikai su raidos sutrikimais turi tuos pačius poreikius kaip ir bet kuris kitas vaikas – mokytis, lavėti, mokytis pažinti pasaulį bei išmokti jame prisitaikyti.“ – teigia Ieva.
Šiame centre neįgalūs vaikai turi galimybė papildomai lavėti bei leisti laisvalaikį. Tačiau centras vis dar nėra pritaikymas kiekvieno vaiko individualiam tobulėjimui. Kaip Ieva teigia, viskas atsiremia į lėšų stygių.

Mieli draugai, raginame Jus prisidėti prie Ievutės savanorystės ir inicijuojamų darbų. BioEco namuose turime aukų dėžutę, visi surinkti pinigėliai keliaus į “Avevitus“ centrą. Taip pat, jeigu turite nereikalingų, nebenešiojamų drabužių, žaislų, daiktų ir norite juos atiduoti mažiau galimybių turinčioms šeimoms – Ievos pagalba pažadame juos išdalinti tikslingai. 

Pervesti paramą galima ir į atsiskaitomąją sąskaitą:
Gavėjas   VŠĮ “Padėk Užaugti“
Įmonės kodas  302540763
Atsiskaitomoji sąskaita (IBAN) LT 347300010123957587
Banko pavadinimas AB Swedbank
Banko kodas 73000

SMS siųsti trumpuoju nr. 1670, įrašius avevitus5 – auka 5 Lt, avevitus10 – auka 10 Lt, avevitus15 – auka 15 Lt

Prisidėkime prie Ievos kuriamų stebuklų. 
Gerumas grįžta gerumu!!