Sunku patikėti, bet yra žemėje angelų, kurie pasiryžę atiduoti viską, dėl kito žmogaus šviesesnių akių ir šypsenos užuomazgų veide. Ir taip, mums teko garbė vieną tokį angeliuką pažinti. Šiandien kalbamės su penkiolikmete Ieva.

Ieva, iš kur kilo toks didelis noras padėti kitiems?
Mano draugų ratą sudaro įvairaus amžiaus žmonės – nuo mažiukų pipiriukų iki žmonių siekiančių aštuntą dešimtmetį. Kiek galiu padedu onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams ir jų šeimoms, globoju vaikučius globos namuose, savanoriauju “Avevitus“ neįgaliųjų dienos centre. Kai man buvo labai blogai ir artimieji negalėjo būti šalia, man padėjo visai svetimi, jauni žmonės. Manau dabar mano eilė padėti kitiems. Kol galiu. Gi niekas nežinome kas mūsų laukia rytoj…

Matai daug skausmo ir nevilties. Kaip pavyksta pačiai susitvarkyti su savo jausmais?
Taip, matau skausmo, nevilties, bet matau ir laimės, ryžto bei tikėjimo pilnas akeles. O kas gali būti nuostabiau nei tai ? Man gera matyti šypsenas ir žinoti, kad bent akimirkai jos atsirado mano dėka. Būna kad pavargstu. Kad nieko nebesinori. Turėjau labai daug jaunų draugų netekčių pastaruoju metu, tačiau kitaip nebus. Negaliu pasiduoti, pasitraukti. Yra pilna vaikų kurie laukia manęs, kuriems reikia pagalbos, palaikymo.

Ar galėtum pasidalinti savo gražiausiu atsiminimu?
Na, jų turbūt yra labai daug, tačiau vienas iš įsimintiniausiu yra iš vasaros. Pamenu gulėjau Kauno klinikose ir vis lankiau savo mažąją sesutę ( tai nėra mano sesuo, Augustė ir aš net negiminės, tačiau mažoji draugė taip vadina mane. Mes regis gimėme iš naujo, kartu gydėmės po operacijų, kartu mokėmės vaikščioti, aš – bendrauti, ji – išnaujo tarti žodelius). Pas Augustę skyriuje praleisdavau valandų valandas.
Sužinojau, kad ten gydosi mano metų vaikinas ir kad jis labai liūdnas, nes dėl nykstančių ląstelių smegenyse nuo chemoterapijos nebegali vaikščioti, su juo niekas nebendrauja, ištisai jis būna ligoninėse. Keliskart užėjau pas jį. Po kelių apsilankymų vaikinas manęs paprašė ,kad išvesčiau jį į lauką, ko nebuvo daręs gal mėnesį. Jo mama buvo tokia laiminga! Ir jis manęs visada laukdavo. Dar dabar susiskambiname, pasikalbame. Su juo visada kalbėdavau tik apie gražius dalykus ir jis vėl turi Viltį. Jis tiki, kad pasveiks ir jaučiu kad prie to tikėjimo dalele prisidėjau ir aš.
Taip gera tai žinoti!

Ar žmonės noriai prisideda prie tavo vykdomų akcijų, ar visgi trūksta mūsų visuomenei noro padėti kitiems?
Žmonės tikrai nėra abejingi vaikams. Ypač neįgaliems ir sergantiems nepagydomomis arba sunkiomis ligomis. Sekmadieniais renku aukas labdaros ir paramos fondui “Rugutė“. Fondas goboja vėžiu sergančius vaikus ir jų šeimas. Aukas renku bažnyčiose, vis kituose miestuose. Buvau Telšiuose, Kretingoje, Pakutuvėnuose, Vilniuje..
Vilniuje kartą surinkau daugiau nei 1000 litų. Žmonės noriai aukojo. Ir aplamai sutinku vis daugiau žmonių kurie nori padėti, siūlo vienokią ar kitokią savo pagalbą. Taip ir turėtų būti. Gi mes žmonės tam ir sutverti, kad padėtume vieni kitiems.

Ko išmokai per savo savanoriavimo patirtį?
Per savo savanoriavimo patirtį “Avevitus“ centre supratau, kad nereikia bijoti būti “kitokiu“. “Kitokie“ paprastai ir būna laimingi. Ten vaikai turintys įvairias negalias ypatingi. Jie geresni, jaustresni, nuoširdesni. Jie nuostabūs. Didieji Mokytojai…

Ieva – realus gerumo ir nuoširdumo pavyzdys. Šiuo metu ji savanoriauja “Avevitus“ centre, kuriame ugdomi specialiųjų poreikių vaikai, kurie dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų sunkiai integruojasi į visuomenę. “Vaikai su raidos sutrikimais turi tuos pačius poreikius kaip ir bet kuris kitas vaikas – mokytis, lavėti, mokytis pažinti pasaulį bei išmokti jame prisitaikyti.“ – teigia Ieva.
Šiame centre neįgalūs vaikai turi galimybė papildomai lavėti bei leisti laisvalaikį. Tačiau centras vis dar nėra pritaikymas kiekvieno vaiko individualiam tobulėjimui. Kaip Ieva teigia, viskas atsiremia į lėšų stygių.

Mieli draugai, raginame Jus prisidėti prie Ievutės savanorystės ir inicijuojamų darbų. BioEco namuose turime aukų dėžutę, visi surinkti pinigėliai keliaus į “Avevitus“ centrą. Taip pat, jeigu turite nereikalingų, nebenešiojamų drabužių, žaislų, daiktų ir norite juos atiduoti mažiau galimybių turinčioms šeimoms – Ievos pagalba pažadame juos išdalinti tikslingai. 

Pervesti paramą galima ir į atsiskaitomąją sąskaitą:
Gavėjas   VŠĮ “Padėk Užaugti“
Įmonės kodas  302540763
Atsiskaitomoji sąskaita (IBAN) LT 347300010123957587
Banko pavadinimas AB Swedbank
Banko kodas 73000

SMS siųsti trumpuoju nr. 1670, įrašius avevitus5 – auka 5 Lt, avevitus10 – auka 10 Lt, avevitus15 – auka 15 Lt

Prisidėkime prie Ievos kuriamų stebuklų. 
Gerumas grįžta gerumu!!