Šįvakar kalbiname ir kūrybos paslaptimis dalinamės su žaviąja “oŽKa“ drabužių prekinio ženklo įkūrėja Kristina.
Kaip kilo idėja imtis dizainerės veiklos? Kas paskatino pradėti savo verslą?
Pirmiausia, tai savęs nevadinu ir negaliu vadinti nei dizainere, nei stiliste ar mados žinove, nes niekada nestudijavau dizano. Ir adatos su siūlu nelabai imu į rankas:). Svarstau, kad šios savo veiklos net ir verslu kol kas negalėčiau vadinti, tai labiau hobis, miela širdžiai veikla. Mintis pradėti kurti rūbus vaikams atėjo labai spontaniškai, kai praaugus vaikams, atsirado daugiau laisvo laiko. Laiko sau. Tada atsirado saviraiškos poreikis.
Daugybę metų dirbu loginio ir tikslaus mąstymo reikalaujantį darbą ir su kūryba nieko bendro iki oŽ Kos neturėjau. Nors, kiek prisimenu, visada buvau šiek tiek „plauktelėjus“, minčių ir idėjų nuolat buvo pilna galva, sulaukdavau draugų prašymų padėti organzuoti šventes, kurti namų interjerą, tačiau kam to nebūna. Niekada į tai nekreipiau dėmesio, o ir laikas nebuvo tam tinkamas: vaikai per maži, ruošos per daug. Bet atėjo diena, kai, atsirado laiko, kurį galėčiau skirti savo pačios saviraiškai, poilsiui, hobiui. Kartu su drauge pradėjome svartyti, kad ji moka siūti, o aš turiu idėjų, paprašiau, kad ji pasiūtų kelis rūbelius man ir vaikams, atsižvelgiant į mano idėjas. Jiems tiko, man patiko, nuo to ir „užsikabinau“. Iš pradžių tik sau, o vėliau kilo mintis pabandyti pasiūlyti ir kitiems.
Kurti rūbelius vaikams ir moterims tapo man lyg savotiška meditacija po sunkios darbo dienos. Kai krapštaisi prie kokios naujai sugalvotos detalės ir taip gera, gera.. Neturėjau jokių didelių užmojų ar iliuzijų. Galima būtų sakyti, kad kurti rūbus pradėjau netgi iš savanaudiškų paskatų: noro gražiai ir patogiai rengtis pačiai bei rengti savo vaikus.
Kokia “oŽKa“ prekės ženklo istorija?
Pradėjus kurti, o kartu ir pardavinėti rūbelius, natūraliai iškilo prisistatymo poreikis. Norėjosi, kad pavadinimas turėtų prasmę, nebūtų paprasčiausias raidžių kratinys, kad tai būtų lietuviškas žodis, lengvai įsimenamas, susijęs su vaikyste ar vaikais ir tuo pačiu, kad būtų įkomponuotos kūrėjų vardo raidės. Taip gimė oŽ Ka. Lietuviškas, lengvai įsimenamas, susijęs su vaikiškomis pasakomis ir malonia šiluma širdyje.
Dauguma Jūsų kuriamų rūbų yra skirti vaikučiams. Ar didėja poreikis įsigyti būtent dizainerio kurtų rūbų vaikams?
Pradėjome kurti nuo vaikiškų rūbelių, šiemet atsirado ir linija moterims, taip pat planuojame pabandyti įtikti ir paaugliams. Kadangi mūsų šeima augina 5 ir 11 metų berniukus, tad ir kilo mintis kurti ne tik patiems mažiausiems, bet ir 9-13 metų vaikams. Žinoma, jiems įtikti, matyt, bus sunkiausia, bet nebandysi – nežinosi.
Per keletą paskutinių metų Lietuvoje kurtų rūbų vaikams butikėliai pasklido lyg vaikiškas virusas. Bet kaip nesvietiškai malonus ir tik teigiamas emocijas skleidžaitis virusas. Nepaprastai džiaugiuosi kiekvienu naujai atsidariusiu butikėliu, prekiaujančiu Lietuvoje kurtais rūbais, kiekvienu nauju kūrėju, nes pastebėjau, kad tai nėra vien pardavėjai ir šaltos prekybos salės, čia dirbantys ar ateinantys žmonės skleidžia begalinį nuoširdumą, šilumą vieni kitiems. Tad kuo daugiau bus naujų butikėlių, tuo nuoširdesni ir gražesni būsime visi. O ko daugiau reikia? Nebent saulės.
Ką labiausiai akcentuojate savo kuriamuose rūbeliuose?
Kurdama rūbus, atsižvelgiu į keletą niuansų: estetinį vaizdą, patogumą, audinio sudėtį ir priežiūros praktiškumą, svarbiausia, kad būtų kišenės. Visus rūbus pirmiausia išbandau, dėviu, skalbiu, „trinu“ aš pati, mūsų ir draugų vaikai. Dėvėti savo sukurtus rūbus labai patogu, į parduotuvę nebereikia eiti:). Nebent batų ar rankinės. Jau niekam iš draugų ar jų vaikų nebėra naujiena, kad atvažiavus į svečius, teks išsimatuoti naujai sukurtus rūbelius. Kol kas visi kantrūs. Testavimo laikotarpiu „išlindę“ nepatogumai yra tobulinami, netinkamas audinys keičiamas tinkamesniu, nereikalingos detalės nuimamos. Visas galutines detales ir smulkmenas į vietas sudėlioja mano vaikai. Jie išbando dėvėdami ir pasako, kad čia nepatogu, o čia trūksta kišenės puponautui, spalva galėtų būti ryškesnė ar rankovės trumpesnės. Tad didžiulis čia ir jų nuopelnas. O aš pati rūbo neįsivaizduoju be kišenių ir jei tik leidžia audinio struktūra, jos visada paliekamos. Be jų neįsivaizduoju nei vienos suknelės! Kaip be suknelių neįsivaizduoju nei vienos moters spintos.
Vis dažniau pastebime, kad mamytės nori vienodai rengtis su savo atžalomis. Ar pastebėjote šią tendenciją? Sulaukiate tokių užsakymų?
Tikrai taip. Sulaukiame tokių užsakymų, ypač šeimos švenčių proga: pirmojo gimtadienio, krikštynų. Tačiau vyrai, tėčiai taip pat neturėtų skųstis. Gauname užsakymų, kai moterys nori papuošti vienodais švarkais ar marškinėliais sūnų ir vyrą. Aš nekuriu mados, o tik dėvimą rūbą. Po truputį atrandame vieni kitus: aš – klientus, jie – mane.
Jūsų kuriamuose drabužėliuose matome dominuojančias briedžių bei ūsų detales. Ar pastarieji turi kokią nors ypatingą reikšmę?
Savo kuriamus vaikškos linijos rūbelius puošiame aplikacijomis. Stengiamės neapkrauti, o tik „pagyvinti“. Taip atsirado ūsų aplikacija, kuri šį pavasarį persikėlė jau ant moteriškų marškinėlių ar pagrindiniai Kalėdų Senelio pagalbininkai elniukai Rudolfai, kurie ant marškinėlių ir suknelių apsigyvenę buvo prieš Kalėdas (oi, kiek jie vaikų norų prisiklausė). Šį pavasarį vaikus džiuginame šuniuko aplikacija, nors mamos mieliau išrenka vaikams marškinėlius ar liemenes su angelo sparnelių aplikacija.
Vis dėl to esate ir mama. Kaip suspėjate suktis verslo rate, kurti drabužius bei skirti dėmesio šeimai?
Vienai suspėti būtų sunku. Žinoma, būna, kad pavargstu, kad serga vaikai ar darbe problema. Juk tai ir yra tikras gyvenimas su džiaugsmais ir ašaromis, nuovargiu ir linksmybėmis. Jau įpratau dirbti keliais frontais. Džiaugiuosi, kad mielai jungiasi į pagalbą tiek vaikai, vyras, tiek visi draugai. Su vyro pagalba ir vaikų supratimu, šiuo metu galiu koncentruotis į kūrybą, audinių parinkimą ir maloniausią veiklos sritį – bendravimą su klientais, visas kitas darbas tenka mano vyrui ir visai meistrių komandai. Lapkričio mėnesį duris atvėrė mūsų studija-ateljė. Čia kartu su meistrėmis kuriame pradinius modelius, čia kartu veikia ir mažytė parduotuvėlė, čia susitinku su klientais, čia kviečiu išgerti puodelį kavos, net jei ir neplanuojate nieko pirkti.
Kas yra Jūsų kūrybos įkvėpimo šaltinis?
Aš kuriu visiems, mylintiems gyvenimą. Tad nenuostabu, kad oŽ Kos šūkiu tapo, jog kuriame visiems, kuriems kiekviena diena yra lyg naujas nuotykis. Viena maloniausių šios veiklos pusė ir didžiausias įkvėpimas, bendravimas, tas grįžtamasis ryšis, tas džiaugsmas, kai tu gali prisidėti prie šeimos šventės, tas gautas klientės laiškas su įvertinumu: Aš jus myliu ! Tas malonus saldumas viduje, kai gatvėje sutinku žmones, dėvinčius mano kurtus drabužius, o tada ateina pasimetimas ir nebesupranti – sveikintis, šypsotis ar ramiai praeiti:). O kūrybinis įkvėpimas? Jo apstu visur: stebint vaikus, gamtą, miesto žmones, pačiose netikėčiausiose gyvenimo vietose ir situacijose. Todėl mano rankinėje nuo šiol ir apsigyvenęs eskizų blonknotas. O jei kiltų mintis!
Ačiū Kristinai už pokalbį ir geras emocijas!
Šilta ir besišypsanti Kristina yra visuomet pasiruošusi padėti kiekvienam savo klientui išsirinkti patį pačiausią drabužėlį! Užsukite ir pasiimkite spindulėlį saulės! :)
OŽKa drabužėlius rasite jų Facebook puslapyje arba internetinėje svetainėje: http://www.madebyozka.com/
O krautuvėlė įsikūrusi Birutės g. 22/ Lelijų g. 20, Klaipėda.
BioEco Namuose 
