Pražysti.
Įkvėpti.

Pavasaris tuom ir žavus. Galime nusimesti ne tik žieminius paltus, bet ir apsunkusias bei apdulkėjusias mintis. Su lengvesniais batais atrodo ir žingsniuoti į priekį lengviau. Su saule rytais ne taip sunku išlipti iš lovos, o ir dažniau šypsotis be priežasties norisi.
Rodos, ir tą spalvų paletę gali atidėti iki kitos žiemos. Vaizduotėje dažyti žaliai žolės, ar piešti ryškaus saulėgrąžų lauko nebereikės. Viskas pamažėl, bet sužydės. Tik neapleiskite savųjų sodų.

Ir net jei pasitaikys viena niūresnė pavasario diena, tebūnie. Sako, pilka irgi spalva.
O jei dar atmerktume akis kasdienybės grožiui – tikriausiai ir ta pilka nebeatrodytų tokia sodriai pilka. Išgryninti akimirką, įvertinti jos trapumą, ir visada, pasikartosiu – visada, vertinti tai, ką turi čia ir dabar. O, koks lengvumo pojūtis aplanko tuomet, kai išmoksti gražiausias nuotraukas įamžinti akimis. Ir pasidžiaugti.

Su pavasariu, draugai!

Pražyskit.
Įkvėpkit.
Atsimerkit.
Mėgaukitės.

Justė