Ruduo. Vieniems – tai permainų metas, naujų darbų, iššūkių ar siekių pradžia. Kiti sukasi kasdienybės rate, rodos, didelių pokyčių ir nėra. Vieni lietų keikia, kiti jo barbenimą į langą girdi kaip raminančią muziką. Vienaip ar kitaip, mes rudenį arba mylim, arba laukiam, kol jo dargonotos bei vėsios dienos praeis. Papasakosiu kodėl, mano šiandieninis įrašas prasidėjo žodžiu Ruduo.. Šiandien, stovėdama prie pėsčiųjų perėjos, kartu su 11 metų mergaite ir garbaus amžiaus moterimi, supratau, kokie skirtingi visi esame. Belaukiant, kol apmažės mašinų strautas, pradėjo lynoti. Moteris, lūkuriuojanti šalia manęs, riebiai nusikeikė ir sumurmėjo: “Štai kodėl nekenčiu rudens“.

Mažoji mergaitė pažiūrėjo į mane ir tarė: “Vieni žmonės jaučia lietų, kiti tiesiog sušlampa.“ Kažkur girdėti žodžiai, pagalvojau. Ir tik vėliau prisiminiau, jog tai yra garsioji Bob Marley frazė. Nusišypsojau, ir paklausiau, ar jai patinka ruduo. Ji, be didelių svarstymų, atsakė taip. Milda, toks mergaitės vardas, turi gan keistoką pomėgį – rašyti atvirukus nepažįstamiems žmonėms.
Paklausiau mergaitės, ar jai kas nors atrašo.

– O, ar būtina, kad atrašytų? Svarbiausia, kad atvirutė pasiektų kokį nors žmogų ir jį pradžiugintų. – pasakojo Milda, – Atvirutėse užrašau man patinkančius žodžius ar frazes, ir susigalvojusi adresą, išsiunčiu laiškelį.

Kaip vėliau paaiškėjo, vis dėlto atsiranda žmonių, kurie Mildai atrašo. 

– Rudenį žmonės dažniausiai būna pikti ir liūdni, aš nesuprantu kodėl, bet jaučiu norą juos pradžiuginti. – savo mintis tęsė Milda, – štai kodėl man patinka ruduo. Saulė vis tiek yra, tik reikia ją įsileisti.

     Palydėjau Mildą iki stotelės. Pamojavusi jai, pagalvojau – saulė vis tiek yra. Ir nuo kievieno žmogaus priklauso įsileisime mes ją, ar ne.Galbūt Mildos įkvėpti, pamatysime daugiau šviesos savo rutinoje. O galbūt labiau pasistengsime atrasti kažką, kas mums teiktų džiaugsmo ir padėtų jį skleisti kitiems.

Iki pasimatymo!

Justė