Esu įkvėpta Aurimo Mikalausko teksto (beje, Aurimas turi puikų PIN podkastą, ypač rekomenduoju įrašus su Sonata Šulce, Rūta Merkyte, Dovile Urbanaite, Andriumi Tapinu… žodžiu, kiekviename epizode, tikėtina, rasite kažką sau ) ir jaučiu kai jau sukasi galvoje krumpliaračiai

Apie darbą “sau“

Daug kas mano aplinkoje nei už ką nebūtų patikėjęs, kad atsidursiu ten, kur atsidūriau. Ir vis dar replikuoja, kad tai ne mano prigimtis. Bet aš atsidūriau todėl kelios mintys iš mano patirties.
Pati žiūrėdama į kitus neretai lyginuosi ir po to būnu dėkinga kai jie, tie kiti, pasidalina įvairiais gyvenimo atspalviai, tad taip noriu daryti ir pati.

Tai visų pirma nėra tokio dalyko kaip darbas sau Gali neturėti boso, bet juk turi dirbti klientams, jų neatsisakysi, o kartais tas “BET juk gali rinktis su kuo dirbti“ pervertinamas taip pat. Kai mokesčius reikia mokėti dar džiaugiesi, kad kažkas dirba su tavim

Neužtikrintumas, nežinomybė, vienišumas, išskydusios darbą ir namus skiriančios ribos, darbas ne tai, kad nuo 8 iki 5h, bet ir nuo 5 iki 8h, darbas tarsi gyvenimo būdas yra tai ką valgysi pusryčiams, pietums ir vakarienei. Būna atveju, kai pavyksta brėžti aiškias ribas tarp laisvo laiko, šeimos ir darbo. Toks pavyzdys yra jau aukščiau minėta Sonata Šulcė (prekinių ženklų strategė). Ji turi griežas ir aiškias darbo valandas, dienas. Bet, bent jau po kol kas tai ne apie mane

Nesėkmės, krizės, specialios padėtys, nenumatytos palinkybės viena po kitos, o paverkti ant kieno peties nebus, nes turi tik savo pečius

Jeigu reiktų antrą kartą tai pakartoti nesu tikra ar norėčiau ir drįsčiau

Darbas sau yra pervertinamas. Pritarčiau minčiai, kad jei nori lengvesnio kelio – geriau dirbk kažkam, su kažkuo, būk kažkokio projekto ar kito svajonės dalimi. Bet ne nerk stačia galva vienas į juodus vandenis. Būdamas šalia kitų prikaupsi drąsos ir patirties sudėtingesniems šuoliams.

Visiškai nereikia gėdytis jeigu nesivaikai tos “dirbk sau“ mados ir to nenori. Tobulėti galima bet kokiame darbe, o komanda neretai gali daugiau.

Tikrai viskas nebus taip, kaip tau atrodo, kad bus arba kaip norėtum, kad būtų. O kartais tenka ir pripažinti sau, kad vis tik daryti…negaliu

Jeigu turėsi pakankamai jėgų, užsispyrimo, tikėjimo, drąsos, palaikymo ir dar daug ko, nes resursų čia reikia – tuomet tai bus viena įdomiausių gyvenimo mokyklų, patirčių, savęs išbandymo, augimo, kūrybos, tikėtina gims gražūs, prasmingi dalykai, kursi sau darbo vietą, realizuosi save. Pergalė kai klientai patiki savo produktu, paslauga, padėkoja, pagiria, rekomenduoja kitiems.

Visada kitur žolė atrodo žalesnė – čia kartu priminimas ir man pačiai

Linkėjimai, www.bioeco.lt , Dovilė