Renė – Maurice‘as Gattefosė buvo pirmasis, medicinos praktikoje (1928 m.) pavartojęs terminą „aromatų terapija“. Tačiau, remiantis istorijos šaltiniais galime manyti, kad ši terapija jau buvo žinoma ir ankstyvaisiais žmonijos amžiais. Kvapų istorija galimai prasidėjo tuomet, kai žmogus užuodė pirmuosius aromatus. Kiek žmonija egzistuoja – tiek aromatai buvo ir yra svarbūs žmogaus gyvenime.
Deja, bet XIX amžiuje augalinius aliejus keisti pradėjo cheminiai ir sintetiniai preparatai, kurie suardė harmoningą žmogaus ryšį su gamta. Panašiu metu išnyko ir principas gydyti ligonį, bet ne ligą. Psichologė D. Braziulytė teigia, kad aromaterapija tai fizinių bei dvasinių problemų gydymas (plačiąją prasme) ir profilaktika, naudojant augalinės kilmės gamtos aromatus. Pagrindinė aromaterapinė medžiaga yra eterinis aliejus – tai kvapnūs, sudėtingos sandaros lakiųjų medžiagų junginiai, gaminami iš aromatinių augalų distiliavimo būdu.
Džiugu, kad per paskutiniuosius 30 metų vėl pradėta studijuoti, domėtis aromaterapijos žiniomis, kurti naujus preparatus augalinių aliejų pagrindu. Šiandieną aromatų terapiją galima prilyginti alternatyviai medicinai. Ši terapija neretai pavadinama jutiminiu mokslu todėl, kad jungia lytėjimo, uoslės pojūčius. Žmogus turi gerai išvystytą uoslę ir geba vos per keletą sekundžių užuosti kvapą, tačiau kiekvienas iš mūsų į užsuostus kvapus reaguoja visiškai skirtingai. Kvapai neabejotinai turi poveikį mūsų organizmui, taigi su tuo ir siejamas aromaterapijos daromas poveikis žmogui per odą bei kvėpavimo takus. Aromaterapija labai tinka reabilitacijai, profilaktikai ir kitų gydymo būdų efektyvumui sustiprinti. Aromatus paprastai naudojame kosmetikoje, patalpų kvėpinimui, dezinfekavimui, patalynei aromatizuoti, kompresams, masažui, pirtyje ir saunoje, jausmų pasaulyje.  

Aromatinės medžiagos įkvepiamos inhaliacijų metu taip, kad jose glūdinčios veikliosios dalelės patektų į organizmą. Tam tinka naudoti ir aromatinė lempa. Pasirinkus atitinkama kvapą pasirenkamas ir laukiamas efektas, vieni aromatai stimuliuoja, kiti slopina, treti šalina nuovargį, sužadina ar veikia kaip afrodiziakai.
Aromaterapijoje veiklosios medžiagos yra iš aromatingų augalų (pavyzdžiui, apelsinų žievių ar žiedų, kadagių, levandų, eukaliptų lapų ir kt.) išgauti eteriniai aliejai. Tai yra biologiškai aktyvūs, lakūs fitoorganiniai, koncentruoti augalo junginiai. Čiobrelių eterinis aliejus turi pačias seniausias vartojimo tradicijas.

Vieni iš populiariausių ir labiausiai mėgstamų eterinių aliejų yra: eukaliptų – puikiai padeda peršalus, didina organizmo atsparumą, taip pat ramunėlių aliejus, jis veikia raminančiai, dezinfekuoja, veikia priešuždegimiškai. Pipirmėčių eterinis aliejus padės nuo galvos skausmo bei sutrikusio virškinimo, slogos ar burnos ertmės priežiūrai. Apelsinai ir mandarinai tiks depresijos profilaktikai, nes pakelia nuotaiką. Arbatmedžių aliejus yra nepamainoma priemonė problematiškos odos priežiūrai. Levanda puikiai žinoma dėl savo raminančių, harmonizuojančių savybių, taip pat tinka ir problematiškos odos priežiūrai.

Eterinius aliejus reikia naudoti atsargiai ir tikslingai, nes dauguma jų gali nudeginti odą. Suaugusiam žmogu tiks 3% skiedinys, vaikams ir žmonėms, turintiems jautrią odą rekomenduojamas 1-2% skiedinys.
Straipsnio autorė: Dovilė Kubiliūtė

BioEco siūlo išmėginti šiuos eterinius aliejus: 
http://www.bioeco.lt/lt/eparduotuve/aromaterapijai/eteriniai_aliejai_

Įkvėpkit. Atsipalaiduokit. Pasinerkit į aromaterapijos kerus.

Justė