(per)degti gruodį

Bioeco namai, pasaulis

Man atrodo, kad gruodį perdegame visi. Kalbu apie tą perdegimo lygmenį kai erzina garsai, spalvos ir kvapai, kaip smegenys nebepajėgia priimti nė lašo naujos informacijos bet kokia forma. Kai nebegali paimti knygos į rankas, nes sakiniai logiškai galvoje nebesusijungia, o ekranuose per daug spalvų, judesio ir apskritai visko.

Nekalbėsiu apie tai kaip reikia mažiau vartyti Instagram ar Facebook. Net nekalbėsiu apie tai, kad reikia prisipilti aromaterapinę vonią. Nes viską jau išbandei ir tau tai nepadėjo.

Pakalbėsiu apie tai, kas man padeda po truputį sugrįžti iš visur, kur tik esu save išdalinusi. Juk taip pat yra ir tau. Nuveik kažką kito, kažką neįprasto, nekasdieniško yra tikrai dėmesio vertas patarimas.

Yra tokia atvirlaiškių apsikeitimo programa https://www.postcrossing.com/  Užsiregistruoji, virtualūs “burtai“ tau išmeta adresą iš bet kurio bet kurio pasaulio kampelio. Imi atviruką, pasipasakoji ir išsiunti. Tada lauki kol ir tavo tikro pašto dėžutė pasipildys istorijomis. 
Kuom ši veikla smagi? Tuom, kad siųsdamas laišką į Filipinus, Komorų salas ir Zanzibarą prisimeni, kad pasaulis nėra namai -> darbas -> namai, kad gruodis irgi praeis, kad tada galėsi kvėpuoti kitaip, kad dienos ilgės.. Taip pat, pasakodama(-s) apie save prisimeni, kad ir pomėgių turi, ir veiklų ir visai įdomus žmogus esi, nors dabar pats savęs nebeatpažįsti (kad kiti ir sako, jog atrodai gerai).

Laimės kvepalai. Na kiekviena(-s) tokius turime, ten kažkur savo lentynėlėje. Įsigijai juos kažkada, vienu iš tų laimingų gyvenimo periodų. Kas kartą jais pasikvėpinusi atsiduri tame laimingame tarpsnyje. Tai va dabar pats tinkamiausias metas  juos išsitraukti ir ryte kol dar gruodžio sūkurys tavęs neįtraukė jais pasikvėpinti.

Šokti. Aš irgi tingiu, kiekvieną mielą kartą tuos du sykius per savaitę tingiu. Ir niekada nesu pasigailėjusi, kad ėjau. Smegenyse įvyksta restart. Nemoku šokti ir klausos neturiu, bet kūnas kiekvieną kartą sako ačiū. Nepažinau dar geresnio būdo nuimti nerimą. 100% veiksminga.

O šį vakarą eisiu į pasimatymą. Ugnelė viduje tegul dega, bet ne sudegina :) Pirmadienį gal pradėsiu ne namai-> darbas-> namai, o kava mieste + pasivaikščiojimas -> darbas-> šokiai-> namai.

Drąsiau ir tu!

nuotraukos iš www.pexels.com, search.creativecommons.org

Dovilė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.